Pereiti prie turinio Klasikinė kultūra

Klasikinis ugdymas Lietuvoje

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija jau pažįsta tokį ugdymo būdą!
Pasidalink su kitais:

Mano močiutė, kuriai šiais metais sukaks 90, pasakojo, kad mokykloje, be kitų dalykų ji taip pat mokėsi lotynų kalbą ir logiką. Tikslios informacijos neturiu, bet spėju, kad "Smetonos laikais" Lietuvoje mokyklose buvo naudojamas Klasikinis ugdymo metodas.

Šiandien nusprendžiau pažiūrėti, kokie lietuviški internetiniai resursai yra prieinami Klasikinio švietimo/ugdymo tema. Nors paieška pradžioje man pasiūlė "klasikinio apšvietimo" rezultatus su įvairiais šviestuvais, tačiau buvau maloniai nustebintas, kai aptikau šį bei tą ir apie Klasikinį ugdymą!

Klasikinio ugdymo samprata (kokią patvirtino ŠMM)

Vienas didžiausių siurprizų buvo tai, kad Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija jau pažįsta tokį ugdymo būdą ir net yra jį patvirtinusi. Klasikinis ugdymas buvo patvirtintas kaip netradicinis ugdymo metodas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-638, jo tikslą nusakant:

Tikslas – išugdyti vakarietiško mentaliteto išsilavinusį, įgijusį platų kultūros akiratį, kūrybingą žmogų, įgalintą kompetentingai ir kūrybiškai reflektuoti praeities ir dabarties kultūrų santykį ir išlaikyti individo ir visuomenės tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyrą. smm.lt / netradicinis ugdymas / klasikinis ugdymas

Iš aprašo sprendžiu, kad kalbama apie sekuliarų Klasikinį švietimą (vs Klasikinį krikščionišką ugdymą, kuriam skirsiu atskirą straipsnelį).

Klasikinio ugdymo samprata (docx) - šis dokumentas apibrėžia klasikinio ugdymo filosofiją, tikslą, principus ir pagrindines nuostatas, ugdymo turinio, ugdymo organizavimo ypatumus, mokytojams keliamus reikalavimus.

Skaitant Klasikinio ugdymo sampratą, sunku suprasti, kiek realiai/efektyviai yra naudojama Trivium lygių (gramatikos, logikos/dialektikos ir retorikos) sistema, kurioje mokomoji medžiaga pateikiama ir nagrinėjama, atsižvelgiant į tris charakteringus vaiko vystymosi etapus. Taip pat įdomu, ar yra tiesiog sekama standartine mokymo programa (ją tiesiog praplečiant papildomais klasikiniais dalykais), ar ji yra bent kiek modifikuojama, keičiant temų pateikimo laiką?

Skaitant sekančią citatą, taip pat būtų įdomu sužinoti kiek yra stiprus mokymo turinio hierarchiškumas ir struktūravimas, t.y. ar pavyzdžiui, istorijos, geografijos ir literatūros/kultūros pamokos nagrinėja susijusias temas?

10. Klasikinis ugdymas remiasi šiais principais:

  • 10.1. visumos (universitas) – visi ugdymo turinio elementai yra būtini, glaudžiai susiję;
  • 10.2. hierarchiškumo – visi ugdymo turinio elementai yra reikšmingi, susiję pavaldumo ir priklausomybės ryšiais;
  • 10.3. struktūravimo – ugdymo turinio elementai pagal būdingus požymius jungiami į tarpusavyje susijusias grupes;
  • 10.4. daugiareikšmiškumo – kiekvienas faktas ir reiškinys nagrinėjamas iš įvairių perspektyvų

Dar vienas svarus Klasikinio švietimo aspektas yra siekis, kiek įmanoma daugiau naudoti originalius informacijos šaltinius ir kūrinius. Jei gimnazijoje yra vartojami tradicinio/scholastinio tipo vadovėliai, yra prarandama dalis visos programos "klasiškumo".

Savaime suprantama, t.y. veikiau klausimai, o ne kritika, nes pilnai išvystyti Klasikinio švietimo mokymo programą yra daugelio metų darbas, kurio metu ne tik turi būti paruošta speciali mokomoji medžiaga, bet ir apmokyti mokytojai ir t.t.

Klasikinės mokyklos

Didžioji kančių kelių dalis, įteisinant šį ugdymo metodą, jau yra nueita ir tai padarė Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos kolektyvas, vadovaujamas direktorės Kristinos Gudelienės. Ši mokykla (jos struktūra) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 146 buvo pertvarkyta į Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinę (ilgąją) gimnaziją.

Be įprastų mokymo dalykų, šioje gimnazijoje yra privalomi ir trys klasikiniai dalykai:

  • Lotynų kalba
  • Kultūros istorija (Kultūros ženklai literatūroje)
  • Antikos kultūra

Mokyklos svetainėje be kitų dokumentų galima rasti ir akademinių rodiklių statistiką.

Klasikinės organizacijos

Smagu, kad savo kelyje, Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos kolektyvas turėjo rimtų pagalbininkų. Vilniaus universitetas ir Lietuvos klasikų asociacija rėmė klasikinės gimnazijos, kaip ugdymo įstaigos tipo, steigimą. Lietuvos klasikų asociacija savo narių visuotiniame susirinkime 2013 m. pritarė Klasikinio ugdymo sistemos sampratai ir pavedė mokyklos direktorei teikti ją Vilniaus miesto savivaldybei susipažinti ir LR Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti.

Lietuvos Klasikų Asociacija (lot. Societas Classica), įkurta 2007 m. gegužės 16 d., vienija Lietuvos filologus – klasikus, pedagogus, dėstančius klasikines kalbas bei Antikos civilizaciją, studentus, taip pat visus tuos, kurie tyrinėja ar aktyviai domisi Antikos paveldu plačiąja prasme (kalbos, literatūra, kultūra, istorija) ir yra suinteresuoti išsaugoti ir plėtoti Antikos studijų, kaip Europos tapatybės pamato, tradicijas Lietuvoje. (Šaltinis: Vikipedija)

Be Vilniaus Universiteto ir Klasikų asociacijos dar tikriausiai reiktų paminėti ir Vytauto Didžiojo Universitetą, kuris save tituluoja "vieninteliu Lietuvoje artes liberales, klasikiniu liberaliųjų menų universitetu".

Straipsniai

Pavyko užtikti ir keletą straipsnių Klasikinio ugdymo tematika.

M. Adomėnas. Progresyvios idėjos, užmušančios pažangą. Nagrinėdamas Lietuvos švietimo sistemos problemas, autorius užsimena ir apie Klasikinį švietimą. Straipsnis buvo rašomas dar prieš ŠMM patvirtinant Klasikinio ugdymo sampratą.

Aristoteliškai-pozityvistinis pažinimo medis buvo pradėtas keisti „koncentrais“, literatūros kanonas – pasirinktinių autorių fragmentais, klasikinis dėstymas – savarankiškais „projektais“ ir mokomaisiais žaidimais, mokyklos nuo pirmos iki dvyliktos klasės buvo sudalintos, labai dažnai – prieš visų (tėvų, mokytojų, pačių mokinių) norus ir patogumą.

...

Apskritai būtina skatinti ugdymo formų įvairovę: galų gale leiskime Vilniuje atsirasti klasikinėms gimnazijoms, turi veikti bent keli realiniai licėjai, steigtis švietimo patirtį turinčių religinių bendruomenių mokyklos – pripažinta Jėzuitų gimnazija turi sulaukti konkurentų ir kompanionų. Turi būti ne po vieną kitą „grietinėlę nusigraibančią“ savitos formos mokyklą, bet reali ugdymo formų įvairovė, besiorientuojanti į skirtingus socialinius sluoksnius ir gabumų ešelonus.

Iš tiesų sunku pavadinti Jėzuitų gimnaziją Klasikine mokymo įstaiga, nors ten, kiek girdėjau ir yra praktikuojami Sokratiški pokalbiai, bet...

Dovydas Skarolskis. Koks švietimas, kokia ateitis? Dėl įvairovės mokyklose. Antras straipsnis buvo parašytas panašiu metu ir taip atrodo, kad buvo Klasikinio švietimo populiarinimo kampanijos dalis:

Lotynų kalbos mokymasis gali būti tokia pati investicija į ateitį, kaip ir indėlis banke yra investicija į materialinę ateities gerovę. Kaip yra pažymėjęs klasikinės filologijos studijas baigęs Seimo narys Mantas Adomėnas, puikiai klasikines kalbas išmanantiems studentams netenka šluoti gatvių, o prestižiniuose universitetuose studijas baigusiems klasikams išsyk siūlomos viliojančios darbo vietos finansų sferoje, remiantis prielaida, kad sudėtingus senovės kalbų niuansus perkandęs asmuo nepaklys ir tarp pokyčių rinkose.

Taip pat skaitykite:

11 komentarų apie “Klasikinis ugdymas Lietuvoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *