Čikagos apylinkėse gyvenanti mama sutiko pasidalinti jos įspūdžiais apie Sudbury mokyklą ir joje naudojamą gana neįprastą mums Sudbury ugdymo metodą. Jos dukrytė yra 7-ių metų amžiaus.
Pagal kai kuriuos metodikų panašumus Sudbury metodas yra siejamas su taip vadinamu nemokyklinimu (unschooling), nors pačių Sudbury manymu, yra truputį kitaip, žr. Sudbury Schools: Unschooling with babysitting?
Vakar manęs paklausė, kaip sekasi mano dukrelei mokykloje. Mes šiemet pirmą kartą leidžiam ją į Sudbury mokyklą. Mums tai visiškai nauja patirtis, kardinalus posūkis nuo valstybinės mokyklos į deschooling. Tiesą pasakius, abu su vyru nežinojom ko tikėtis ir mūsų pastebėjimai gali būti neaktualūs kitiems, nes kiekviena šeima ir vaikai skirtingi, bet aš pasidalinsiu jais.
Gyvenimas be žadintuvo
Sudbury mokykla turi labai lankstų mokinių atvežimo laiką - nuo 9 am iki 11 am. Nemaniau, kad tokia "smulkmena" turės tokį didelį teigiamą poveikį visos šeimos harmonijai. Su siaubu prisimenu, kaip anksčiau beveik kasdien tekdavo raginti dukrą keltis, rengtis, valgyti, plautis dantis ir t.t. Dažnai nuo pačio ryto prasidėdavo stresas tiek man, tiek vaikui su tuo išsiruošimu laiku į mokyklą, viskas "bėgom", paskubom. Dabar prabundam be žadintuvo, neskubėdami susitvarkom ir atvažiuojam į mokyklą apie 9:30 am be jokių stresų. Mano nuostabai iš 4 dienų, kurias dukra ėjo į Sudbury mokyklą, dvi dienas ji pati pabudo ir atžingsniavo į virtuvę 7 am.
Pirmoji deschoolinimo pamoka
Po pirmos dienos Sudbury mokykloje iškart pasimatė ankstesnės mokyklos padaryta "įdiegtų taisyklių" žala. Dukra po pirmos dienos pasakė, kad ji buvo pasimetusi, nes niekas jai nesakė, ką daryti, ji nežinojo, ką gali daryti, laukė nurodymų. Nors atrodo aš jai buvau paaiškinusi tvarką, bet ji prabuvo pirmą dieną, laukdama kažkokių instrukcijų, mažai ką darė, nors jai viskas buvo įdomu. Bet aš jai dar sykį paaiškinau viską, tai antrą dieną jau net nenorėjo eiti namo, nes atrado įvairios veiklos 🙂
Patenkinti vaiko poreikiai
Čia yra vienas iš svarbiausių, jau nuo pirmų dienų mūsų pastebėtų pokyčių, kad dukra grįžta namo rami, patenkinusi savo, kaip vaiko smalsumą, judėjimo, žaidimo, bendravimo ir kitus poreikius. Anksčiau ji iš valstybinės mokyklos grįždavo, kaip mes vadindavom "nutrūkęs nuo lenciūgo šuo", įlėkdavo kaip audra, pavargusi nuo to sėdėjimo, puldavo žaisti, lakstyti, triukšmauti, prireikdavo daug pastangų ir kantrybės, kad ją nuraminčiau. Dažnai po mokyklos turėdavau vesti vaikus į lauką, kad išsilakstytų, nes neidavo susikalbėti. Dabar, kai ją atsivežu namo, stebiu ir džiaugiuosi tokiais teigiamais pokyčiais. Ji grįžusi yra patenkinta, dalinasi įspūdžiais, pasiima skaito knygą ar dėlioja Lego. Tik tiek tereikėjo ir ramybė namuose 🙂
Susitvarkė mityba
Valstybinėje mokykloje dukra labai susigadino valgymo įpročius. Rytais ją būdavo sunku prižadinti, mažai pusryčiaudavo, įdėto užkandžio kartais negalėdavo suvalgyti, nes ELL mokytoja ją pasiimdavo tuo metu ir mokytoja paskui neleisdavo vaikui jo suvalgyti. Per pietų pertrauką ji kaip ir kiti vaikai būdavo ištroškusi bendravimo, tai daugiau šnekėdavo ir nespėdavo pavalgyti. Grįžusi namo būdavo pervargusi, paskutiniais mėnesiais eidavo pietų miego ir normalus pavalgymas gaudavosi tik apie 6-7 pm. Trumpai tariant, į valstybinę mokyklą jai įdėdavau 2 dalykus – užkandį ir pietus, iš dažniausiai vieno ar dviejų patiekalų, neskaitant gėrimų, ir tų ji nesugebėdavo suvalgyti.
Dabar į Sudbury mokyklą ji nešasi tiek maisto, kad į tradicinį mokyklos pietų krepšelį net netelpa - mes naudojame didesnį išvykų krepšelį, į kurį sudedu kasdien po 5-7 valgius be gėrimų. Ir tai vieną dieną ji skundėsi, kad per mažai įdėjau, viską suvalgo. Tai man, kaip mamai labai svarbu, kad vaikas ne tik kad ryte normaliai, be skubėjimo pavalgo, bet dar ir mokykloje viską suvalgo, kad galiu įdėti didesnį asortimentą maisto, nes ji gali gendančius produktus pasidėti į šaldytuvą ar pati kokį patiekalą pasišildyti.
Dar tik pati pradžia. Visą šią savaitę dar tik rinkosi vaikai, grižo iš atostogų, vyko susipažinimas, bet jau dabar mano dukra laukia kažkokio lapo, ant kurio ji galės pasirašyti, kokių nori mokytis naujų dalykų, pasirinkti kažkokias veiklas. Žiūrėsim, kaip seksis toliau, jei bus įdomu, galėsiu pasidalinti tolimesniais įspūdžiais.
Kitos pasakojimo apie Tallgrass Sudbury mokyklą dalys.
Taip pat skaitykite:
Kiek teko skaityti apie Sudbury mokyklas, tai palikdavo teigiama ispudi. Tikroveje matau yra panasiai. Smagu gyvai isgirsti ispudzius. Laukiame issamesnio straipsnio 🙂