Sudbury mokyklos kronikos. 2 – Vidinė tvarka.

Pratęsiu pasakojimą apie įspūdžius Sudbury mokykloje (kitos pasakojimo apie Tallgrass Sudbury mokyklą dalys). Dukrelė į šią mokyklą eina dar tik ketvirta savaitė, bet įspūdžių tiek daug, kad atrodo prabėgo jau ne vienas mėnuo ir pati jau spėjau pasijusti tos mokyklos dalimi. Mokyklos politika tėvų apsilankymui labai palanki ir todėl kai kurie tėveliai, ypač tokie naujokai kaip mes, "užstringame" pasiimdami ar atsiimdami vaikus 🙂

Dukrelė pirmas dvi savaites pastoviai tempdavo į kurį nors kambarį parodyti ko išmoko, ką naujo atrado ar prieš išeinant, tiesiog pasiūlydavo pasėdėti su ja virtuvėje, palaukti kol ji užbaigs nesuvalgytus pietus. Asmeniškai man atmosfera mokykloje labai patinka, neįtempta, kol tėveliai svečiuojasi, nėra susikaustymo nei iš mokinių, nei iš personalo pusės. Kiekvienas užsiima savo reikalais, atrodo niekas net nepastebi, kad tu ten sėdi, kaip musė ant sienos įtempusi ausis 🙂

Bendros tvarkos palaikymas

Galiu trumpai papasakoti apie vaikų "rutiną", kokias pareigas kiekvienas turi. Kiekvieną dieną atėję ar išeidami iš mokyklos, jie "pasirašo" specialiame lape prie savo vardo/pavardės, įrašo atėjimo ir išėjimo laiką. O kiekvieną pirmadienį ant sienos būna pakabintas savaitės kalendorius su įvairiais darbais ir kiekvienas vaikas turi pasirinkti bent 2 darbus - įrašo savo vardą prie pasirinkto darbo.

Darbai įvairūs – šiukšlių išnešimas, kilimų siurbimas, gėlių laistymas, mikrobangės krosnelės valymas, durų rankenų valymas, įvairių kambarių grindų valymas ir t.t. Kas įdomiausia, kad mokyklos personalas vaikams nė neužsimena apie jų pasirinktus darbus, vaikai patys atsimena ir pasirenka laiką dienos bėgyje, kada nori tą darbą padaryti. Taip pat kiekvienas vaikas yra atsakingas už pasinaudotų daiktų sutvarkymą, nėra jokios kontrolės ar įsakymų iš suaugusiųjų pusės, patys vaikai atlieka tą kontrolę. Vieną dieną, man atsiimant dukrą, ji puolė man rodyti ką išmoko ir pamiršo atgal sudėti daiktus, su kuriais prieš tai žaidė, bet nespėjom net išeiti, mus pasivijo jos draugė ir paprašė dukrą grįžti, sudėti daiktus į vietą. Kiek teko matyti, vaikai labai uoliai ir tvarkingai atlieka pasirinktas užduotis be suaugusiųjų priežiūros.

Nesutarimų sprendimų tvarka

Sudbury mokykla turi labai efektyvią sistemą, kai vaikai ar personalas gali raštiškai apskųsti vieni kitus dėl kokio nors netinkamo elgesio ar įvykio. Surenkamas taip vadinamas Judicial Committee ("teisėjų" komitetas) iš įvairių vaikų amžiaus grupių atstovų ir vieno personalo nario. Jie tiria "nusikaltimą", išklauso liudininkus ir priima nuosprendį. Jau pačią pirmą savaitę buvo apskųstas vienas berniukas ~9 m. (man atrodo naujokas), kuris labai mušėsi ir vaikai nesiruošė to kentėti. Dukra pasakojo, kad jam jokios bausmės nedavė, bet iškart įspėjo, kad bus išmestas iš mokyklos, jei tai dar sykį pasikartos. Po to įvykio berniukas daugiau nebesimuša ir nekelia problemų. Vaikams labai patinka ši mokykla, net didžiausias mušeika supranta, kad jo elgesys turės blogesnes pasekmes, nei tradicinės bausmės.

Pirmieji vaikų pasirinkimai

Po pirmų dviejų apsipratimo savaičių vaikai pradėjo rodyti susidomėjimą mokslais, įvairia veikla. Buvo pasiūlyti 3 užsiėmimai/klasės, iškabinti lapai su tų klasių pavadinimais ir po apačia susidomėję vaikai užrašė savo vardus. Vieną klasę organizuoja tos mokyklos mokytoja – ispanų kalbą. Antras dalykas – muzikos klasė buvo pasiūlyta vieno labai muzikalaus tėvelio, kuris moka grot beveik su visais instrumentais. Trečias dalykas - gamtos mokslai buvo pasiūlyti savanorio studento iš De Paul universiteto. Mano dukrelė pati pasirinko ispanų kalbą ir muziką.

Tėvų susitikimai

Ši Sudbury mokykla siūlo per mėnesį po 1 ar 2 tėvų rytinius susitikimus. Pirmame jau teko sudalyvauti. Šiame susitikime mažai susirinko žmonių, su manim buvo tik 4 mamos ir du tėvai, bet abu tėvai prie stalo taip ir neprisėdo. Buvo labai įdomu pažiūrėti, kas vyksta šių susitikimų metu, apie ką diskutuojama. Šį kartą buvo atėjusi susidomėjusi nauja mamytė, kurios vaikas nelanko šios mokyklos, bet ji nori ji įrašyti. Tad mamos labiau dalinosi patirtimi, pasakojo kodėl savo vaikus atvedė į šią mokyklą, atsakinėjo į klausimus. Praktiškai jokių kitų temų daugiau nepalietė, bet buvo įdomu išgirsti kitų šeimų istorijas, dar labiau pakraupau švietimo sistema ir ką ji daro su vaikais.

Rytinė arbatėlė ilgokai užsitęsė, net apie 2 valandas, "senbuvė" mamytė atsinešė mezgimą, mezgė. Tiesą sakant, vėliau atsiimant dukrą pamačiau, kad ta mamytė net nebuvo išėjusi iš mokyklos, taip ir pasiliko visai dienai.

Asmeninės patirtys

Džiaugiuosi, kad laiku atvedžiau dukrą į šią mokyklą, kol dar nebuvo padaryta žala tradicinės mokyklų sistemos ir kad jai nereikia ilgo "aklimatizacijos" laikotarpio. Ji stačia galva pasinėrė į neištyrinėtus dalykus. Tai mes su vyru dabar "deschoolinamės" 🙂

Man ši mokykla atvėrė akis, pamačiau savo klaidas... Galiu duoti vieną pavyzdį, kaip mūsų asmeninė patirtis, kažkokie išankstiniai nusistatymai trukdo vaikams. Mūsų šeimoje ir giminėje nėra muzikalių žmonių, pati kažkurį laiką lankiau Lietuvoje muzikos mokyklą, bet man labai nepatiko. Draugystė su muzika baigėsi tik dainų klausymu. Po dukrelės gimimo nuo mažų dienų pastebėjau, kad ji labai sugeba įsijausti ir gali šokti pagal bet kokią muziką, net pagal sunkiausius klasikinės muzikos variantus ji sugebėdavo sukurti kažkokią savo vaikišką choreografiją su pasisukimais, pauzėm... kažkodėl nusprendžiau, kad čia - talentas šokiams 🙂

Jai iš tikro patinka šokti ir ji jau antrus metus su didžiausiu malonumu lanko šokius, bet kažko ypatingo kaip vaikystėje nepastebiu. Ji buvo užsiminusi, kad nori pabandyti kažką su muzika, gal dainavimą, bet pagal jos balsą aš net nesvarsčiau šio varianto, muzikai buvo griežtas - NE. Kai ji pradėjo lankyti Sudbury mokyklą, muzikos kabinetas jai buvo atradimas. Mokytoja sakė, kad ji labai daug laiko praleidžia prie pianino. Ir ką... po pirmos savaitės mokykloje ji vieną dieną mane nusivedė prie pianino ir sugrojo lengvą melodiją "Twinkle twinkle little star...". Tai galbūt nebūtų joks stebuklas, jei ne tas faktas, kad tą melodiją mokanti groti mergaitė iš jos mokyklos, buvo parodžiusi mano dukrai. Bet tos mergaitės paskui ilgą laiką nebuvo mokykloje, o dukra lauke jos, norėjo išmokti groti tą melodiją. Kad taip ilgai laukt reikėjo, tai dukra bandė, bandė... ir sugebėjo pati "atkurti", kokius klavišus spausti, kad išgautų tą pačią melodiją. Pasirodo dukra turi klausą ir muzikinę atmintį, o ne mano išmastytą "talentą šokiams" 🙂

Taip pat skaitykite: