Tęsinys pasakojimo apie Tallgrass Sudbury mokyklą (kitos pasakojimo dalys).
Tėvų susirinkimai
Pagal mokyklos tvarką, praėjus pirmajam mokslo metų mėnesiui, visos naujos šeimos gauna atskirą pakvietimą susitikti su mokyklos personalu ir aptarti kaip sekėsi vaikui, ar mokykla tinka vaikui ir tėveliams, padiskutuoti rūpimais klausimais. Mūsų atveju pokalbis buvo labai trumpas, nes aš jau per tą mėnesį spėjau sudalyvauti dviejuose tėvų susitikimuose ir turėjau progų pasisakyti, bei išgirsti atsakymus į man rūpimus klausimus. Susitikimo metu daugiau paklausinėjo mano dukros ar jai patinka mokykla, kodėl ir kas patinka, ar susidraugavo su vaikais ir pan. Pabaigai pasirašėm kelis trūkstamus dokumentus ir tokiu būdu po bandomojo mėnesio buvom oficialiai priimti į šią didelę šeimą.
Tėvų susitikimai man labai patinka, galima artimiau susipažinti su tėvais, išgirsti jų istorijas, pasidalinti patirtimi. Sužinojau gana daug įdomių dalykų.
Kiekvienam savo...
Mane nustebino tai, kad kai kurių šeimų ne visi vaikai eina į šią mokyklą, kai kurie vaikai patys pasirenka valstybines mokyklas, nepaisant kaip gerai sekasi jų broliams/seserims Sudbury mokykloje.
Mokykloje yra viena japonų šeima, kuri prieš metus atvyko į JAV su dviem sūnumis (man regis vienas yra 11 metų, o kitas 15 metų). Japonijoje vyresnysis sūnus visada ėjo į valstybinę mokyklą, o jaunėliui buvo sunkiau, tai šeima leido į Japonijoje esančią Sudbury mokyklą. Kai šeima atsikraustė į JAV, vyresnysis ir toliau norėjo eiti į valstybinę mokyklą, o jaunėlis dabar mokosi Tallgrass Sudbury mokykloje. Abu broliai namuose dalinasi įspūdžiais, bet kiekvienas patenkintas savo pasirinkimu ir klesti savo pasirinktoje aplinkoje. Šių vaikų mama papasakojo mums apie griežtą valstybinių mokyklų tvarką Japonijoje, kur vaikams beveik kasdien tikrinamas nagų, plaukų ilgis, apie griežtą uniformų stilių ir kitus suvaržymus. Ir štai dviejų brolių pavyzdys, kokie jie skirtingi ir džiaugiuosi už juos, kad jie ne tik turi galimybes pasirinkti, bet ir vertina savo pasirinkimą.
Nesusipratimas
Pastebėjau, kad kažkas iš tėvų nelabai supranta Sudbury modelio principų. Vieno iš jų atsakymas į susirašinėjimo su mokykla laišką, man buvo gana šokiruojantis. Kaip žinote, ši mokykla suteikia vaikams šaltinius/dėstytojus pagal vaikų išreikštus interesus. Mokykla išplatino elektroninį laišką su sąrašu dalykų, kuriais domisi vaikai ir klausė, ar nebūtų mūsų tarpe žmonių, suinteresuotų "padėstytojauti" šiomis temomis. Vienas iš tėvų akivaizdžiai nesupratęs esmės, raštiškai užsipuolė tiek vaikus, tiek mokyklą - kad vaikams neturėtų būti suteikiamos tokios privilegijos, kad jie pirma patys turėtų eiti į biblioteką ar internetą surasti visą rūpimą informaciją, o mokykla turėtų atlikti kontrolieriaus vaidmenį ar vaikai padarė viską iš savo pusės, kad jiems reiktų dar papildomo informacijos šaltinio. Mokykla į šį laišką neatsakė ir taip pat buvo šalta reakcija iš kitų tėvų pusės, tik viena mama labai gražioje formoje atsiuntė nuorodą pasiskaityti plačiau apie Sudbury mokyklų veikimo principus. Toje nuorodoje esanti informacija ir man labai patiko, todėl pagalvojau bus labai į temą pasidalinti juo ir su jumis: Life at Sudbury Valley
Pasirinkimų gausa
Gyvenimas Tallgrass Sudbury mokykloje po pirmo mėnesio pradėjo virte virti. Pradžioje dar spėjau viską pastebėti, perskaityti naujus iškabintus skelbimus, o dabar jau esu pasimetusi tarp visų tų naujų paskelbtų klasių, komitetų, būrelių, planuojamų išvykų ir t.t. Viskas pasipylė kaip iš gausybės rago. Esu padariusi keletą nuotraukų, kaip atrodo pagrindiniai du stendai su tais skelbimais/ kalendoriumi. Viena siena, ant kurios iškabinami sąrašai su klasių pavadinimais, po kuriais vaikai pasirašo. Šioje mokykloje jau praktiškai nebėra tuščios sienos, kad kur nors nebūtų kažkas pakabinta.
Taip pat pridėsiu sąrašą dalykų iš to mokyklos laiško, kuo vaikai domėjosi ir kokių dar klasių prašė:
- Matematika
- Mokslas (Biologija, gyvūnai (ypač katės!), gamta, augalų auginimas, oras/meteorologija)
- Gramatika ir rašymas
- Pasaulio kultūros ir kalbos (Kinų, Japonų, Ispanų/Lotynų)
- Maisto gaminimas
- Menas
- Instrumentai
- Kalbos akcento/dialekto imitavimas (vaidybai)
- Kompiuterinių žaidimų programavimas
- Siuvimas
- Istorija
- Architektūra
- Kova su kardais
- Koviniai menai
- Šaudymas iš lanko
Dabar jau turiu atsiimti žodžius dėl savo dukros susitvarkiusios mitybos. Ji turi tiek daug veiklos ir taip entuziastingai viskuo užsiima, kad net nespėja suvalgyti savo pietų. Be to dėl vykstančių klasių nebeišeina jos pasiimti taip anksti, o ir pati labai nori pasilikti ilgiau. Dažnai, net likus 10 minučių iki mokyklos uždarymo, ji vis dar būna įnikusi į kokį projektą ar veiklą.
Mokinių išvyka į fermą
Sudalyvavau vienoje mokyklos išvykoje į fermą su kukurūzų labirintu (buvau viena iš savanorių). Kad išvyka įvyktų, reikėjo 5 savanorių/vairuotojų, kurie apsiimtų nuvežti mokytojas ir moksleivius į tą fermą. Buvo įdomu palyginti šią išvyką, nes esu jau anksčiau dalyvavusi savo dukros tokioje pačioje išvykoje su Montessori mokykla (vaikų darželio klasėje). Skirtumas tikrai didelis. Visų pirma, lyginant šias mokyklas, Sudbury atveju nėra tokios bendravimo prarajos tarp mokinių ir mokytoj/tėvų, nebuvo susiskirstymo, vyko pastovus mišrus bendravimas ir absoliučiai nebuvo poreikio kažkokiai mokinių kontrolei. Mažesni vaikai be jokių komandų sekdavo vyresnius, niekas ant nieko nešaukdavo, niekam nereikėdavo kažko pakartotinai sakyti. Visi lygiai taip pat smagiai leido laiką: ir tėvai, ir mokytojai, ir vaikai šokinėjo ant batutų, čiuožinėjo nuo kalnelių.
Montessori mokyklos išvykoje laikas buvo leidžiamas bendrai tik pradžioje ir su dideliu kontroliavimu, statymu vaikų į eilutes, o paskui, kai buvo laisvas laikas, tėvai atsiskyrė kiekvienas su savo vaiku, o kurių vaikų tėvų nebuvo, mokytojos pasiliko su jais, ėjo atskirai. Šios išvykos metu linksminosi tik vaikai, mokytojos ir tėvai buvo stebėtojų, prižiūrėtojų vaidmenyje. Trumpai tariant, dėl vaikų amžiaus mišrumo sunku lyginti Sudbury mokyklos išvyką su Montessori, bet Sudbury mokyklos principo privalumai šioje išvykoje buvo akivaizdūs, dėl ko ši išvyka buvo labiau kaip draugų susitikimas nei struktūrizuota mokyklinė ekskursija.
Praleistas šansas?
Po poros mėnesių pasirodė, kad galva ne man vienai užsisuko nuo įvairių užsiėmimų/veiklos gausos šioje mokykloje. Vieną dieną dukrą atsiėmiau iš mokyklos ir ji pirmą kartą per tą laiką, kol mokosi šioje mokykloje, beveik verkdama su nuoskauda papasakojo, kad nepastebėjo naujo lapo ir per vėlai įsirašė į kepimo klasę ir jos nepriėmė. O tą dieną vaikai mokėsi kepti bananų duoną ir jai neteko ne tik, kad sudalyvauti, bet ir paragauti tos duonos. Man vieną akimirką gailestis taip suspaudė širdį, kad buvau pasiruošusi rašyti laišką mokyklos personalui ir pabandyti išsiaiškinti kodėl taip įvyko, kokios taisyklės ir kaip išspręsti šią problemą. Bet laiku susiėmiau ir prisiminiau, kad kiekvieną savaitę jie turi mokyklos susirinkimą, kuriame gali dalyvauti visi mokiniai ir iškelti kokią nors jiems rūpimą problemą ar klausimą.
Mano asmeninis "deschoolinimo" procesas vis dar tęsiasi ir džiaugiuosi, kad nepuoliau dukrai padėti, spręsti už ją šią problemą, bet pasakiau apie susirinkimą ir, kad jei jai dalyvavimas šioje kepimo klasėje yra labai svarbus ir ji tikrai nori dalyvauti, tai turi pati drąsiai tą pasakyti ir nematau priežasčių, kodėl vaikai nenubalsuotų už jos priėmimą. Dukra pagalvojo, bet nebuvo patenkinta šia mintimi, sėdėjo papūtusi lūpą. Po kelių dienų, kai įvyko mokinių susirinkimas, aš paklausiau dukros ar ji dalyvavo ir pasakė kitiems, kad labai nori išmokti kepti? Mano nuostabai, dukra išpoškino man visai netikėtą atsakymą, kad ji galvojo apie tai ir suprato, kad ji dabar jau yra pasirinkusi daug įvairių klasių ir vos spėja visur sudalyvauti, o dėl kepimo klasės jai buvo labiau liūdna dėl to, kad negavo paragauti pyrago. Tiek tos vaikiškos dramos... bet dar viena pamokėlė man ir pasididžiavimas dukra, kad ir ką ji pasirinks, tai bus jos sprendimas.
Štai toks gyvenimas verda Sudbury mokykloje, neturiu daug laiko viską išpasakoti ir iš tikro sunku viską aprašyti, bet galiu garantuoti, kad kieno vaikai pradės eiti į šią mokyklą, nebus tradicinės kasdienybės, su kuria susiduria valstybinių ir panašių mokyklų mokiniai. Sudbury mokykla įtraukia visą šeimą ir įneša žymiai daugiau šurmulio, ir malonių akimirkų.
Taip pat skaitykite:
