Visoje Rusijoje gerbiamas ir vertinamas ortodoksų šventikas tėvas Dimitrijus Smirnovas dalinasi savo mintimis apie vaikų auklėjimą ir ugdymą. Tėvas Dimitrijus vadovauja privačiai stačiatikių gimnazijai, jis gerai išmano vaikų psichologiją ir turi sveiką humoro jausmą.
Interviu paliečiama daug svarbių klausimų. Kuo naudingas mokymas namuose ir kodėl vaikai nustoja pasitikėti tėvais? Ko moko mokykla, jei tėvai nustoja domėtis savo vaikų gyvenimu ir ką reikia daryti tėvams, jei jų vaiką pradeda engti?
Протоиерей Димитрий Смирнов. Образование и воспитание – это перевёрнутые термины
Trumpa interviu sinopsė (didelis ačiū sesei Kristuje Silvijai už šią santrauką!):
Netrumpame interviu dvasininkas išsako savo neigiamą požiūrį į valstybines mokyklas Rusijoje (Lietuvoje situacija mažai kuo skiriasi). Tai, ko galbūt nesureikšmina ar nepastebi dažnas pasaulietis, t. D. Smirnovas įvardija tiesiai ir aiškiai:
Valstybinė mokykla veikia priešingai [prigimčiai], ji panaši į įkalinimo įstaigą, kur viskas vykdoma pagal skambutį. Žmogus sukūrė tokią terpę, kuri atima patį žmogiškumą ir yra kenksminga vaikui. O kai visa sistema iš to minta, kitokių, "nepaklusnių" institucijų kūrimas jai tampa labai neparankus, ji ima nervintis. O paklusnus sistemai žmogus tampa lėle, kurią galima valdyti. Tėvas Dimitrijus Smirnovas
Žmogus, kaip teigia dvasininkas, yra smalsus iš prigimties, deja valstybinėje mokykloje šis natūralus noras mokytis kažkur dingsta.
T. Dimitrijaus Smirnovo nuomone, svarbiausia, kad gimdytojai vaikui gimus įsipareigotų ne tik jį užauginti, bet ir išmokyti bei išauklėti patys. Jei nėra galimybių to daryti namie, jie turi stebėti vaiko ugdymo įstaigos veiklą, saugoti jį nuo kenksmingų įtakų, gelbėti nuo pavojų jo dvasiai ir nepamiršti savo atsakomybės prieš Dievą. Taigi, kaip vaizdžiai pataria šis dvasiškis tėveliams:
Neįmeskime savo atžalos į valstybinę įstaigą kaip į kokį maniežą, palikdami jį ten likimo valiai, juk vaikystės/paauglystės amžius – unikalus žmogaus vystymosi periodas. Tėvas Dimitrijus Smirnovas
Štai iki 3-ios klasės (9 m. amžiaus) vaiką palaužti apskritai labai lengva, o tarp 12-16 metų, kai iškyla autoritetų svarba, paauglys greičiau paklus bendraamžių nuomonei, nei tėvams, kurie juo mažai rūpinsis. Tokiu būdu vaikas gan greitai praras ir meilę bei pagarbą savo gimdytojams.
Dažna bėda valstybinėse mokyklose yra ir patys pedagogai, kurie dažnai jau nežino, kas tai krikščioniška asketika ir moralė. Kita vertus, tokioje įstaigoje, kurios dauguma auklėtinių suformuoti nuo vaikystės, neįmanoma dirbti pedagogui krikščioniui, tad tėvams belieka ieškoti kito kelio.
Puiki alternatyva ir išeitis – namų mokykla/darželis, kur galima sukurti saugią ugdymo aplinką savo mažiesiems. Patartina kurti 4-5 skirtingo amžiaus vaikų grupeles, panašias į šeimas, kuriose vyresnieji yra atsakingi už jaunesnius, ir visiems be jokio muštro, švelniai ir pagal poreikius būtų diegiamos vertybės bei žinios. Pamokos tokioje grupėje organiškai įpinamos į dienotvarkę, natūraliu ritmu mokomasi, žaidžiama, dirbama ir ilsimasi.
Tokiu principu veikiančioje mokykloje vaikai išlieka žingeidūs, darbštūs ir komunikabilūs. Į žurnalisto klausimą, ar namų mokykloje mokęsis jaunuolis išlaikys abitūros egzaminus ir vėliau prisitaikys socialinėje aplinkoje, t. D. Smirnovas užtikrino, kad sveikoje aplinkoje augusio žmogaus charakteristikos gerokai lenkia bendraamžių, ugdytų valstybinėse įstaigose, tiek mokslo atžvilgiu, tiek ir žmogiškąja prasme.
Dar keletas interviu su Tėvu Dimitrijumi apie mokymą šeimoje
Apie tai, nuo kokio amžiaus vaiką jau galima leisti į valstybinę mokyklą, t. Dimitrijus kalba taip:
Kuo vėliau, tuo geriau. Bet ne anksčiau, kaip nuo ketvirtos klasės (nuo 9 m.), nes dvasiniai sužeidimai, patirti ankstyvam amžiuje, būna labai gilūs. O mokyklos kolektyvas, kuriame yra po 30 vaikų vienoje klasėje - nenatūralus organizmas, gamtoje tokių nerasime. Taigi, kuo šis modelis artimesnis šeimai, tuo geriau.
Prieš išleidžiant vaiką į valstybinę mokyklą, reikia būtinai pasidomėti kolektyvu ir pradėti tai daryti - nuo paties direktoriaus.
Kitame trumpajame siužete dvasininkas atsako į klausimą, ar verta mokykloje atskirti berniukus nuo mergaičių. Tai daryti, kaip teigia t. D. Smirnovas, patartina nuo 4 klasės, nes mergaitės bręsta anksčiau ir tai berniukams nenaudinga - jie pripranta prie moteriško dominavimo.
Vis dėlto, dvasininkas nepalankiai žiūri į atskiras mergaičių/berniukų mokyklas, jo nuomone, tai taip pat nenatūralu. Priimtiniau, kai vienoje mokykloje yra įrengtos klasės atskirai mergaitėms ir berniukams mokytis, o bendrauti jie gali ir susitikę pertraukų metu.
Taip pat skaitykite:
